Prisijungimo vardas:   Slaptažodis:  
Istorija


Skriaudžių istorija

Anksčiau didžiausi kaimo šviesuliai buvo bažnyčios tarnai, todėl neatsitiktinai viskas prasideda nuo bažnyčios, kur būdavo pradedamos rašyti knygos arba, kaip tada vadinosi, parapijos metrika. Skriaudžių kaimo vardas pirmą kartą minimas 1664 metais Prienų parapijos metrikuose. 1744 metais Skriaudžiai vėl minimi, bet jau Kauno parapijos kaimų sąrašuose.
Dabar mums atrodo keistokai, tačiau 18 amžiaus viduryje šio krašto religinis centras buvo netoliese esantis Grigaliūnų kaimas, kur tada buvo medinė koplyčia. 1759 m. Starobudo ir Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis Skriaudžiuose pastatė koplyčią. 1778 metais Skriaudžiuose įkurta parapija, o pirmuoju klebonu paskirtas kunigas Jurgis Ulozavičius. 1802 metais pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.
1812 metais prancūzų žygis į Rusiją palietė ir Skriaudžius. Žymusis karvedys Napoleonas buvo sustojęs Skriaudžiuose ir jos klebonijos sode valgė pietus. Tuometinis klebonas Ambraziejus Žygevičius su Napoleonu kalbėjosi lotyniškai. Išvykdamas iš Skriaudžių imperatorius paprašė kleboną , kad jį palydėtų iki Kauno. Kaune Napoleonas kleboną atleido, o už tai jam įteikė 10 000 auksinų.
Po nesėkmingo žygio, grįždamas iš Rusijos, Napoleonas Skriaudžiuose jau nesustojo, tačiau jo kareiviai apsistoję gyveno Skriaudžių bažnyčioje, o miegojo ant šiaudų, ten pat virėsi valgyti. Tuo metu jiems buvo pranešta, kad ateina rusai. Beskubėdami (tyčia ar netyčia) ugnį užkrėtė šiaudais. Kilo gaisras, kurio metu medinė bažnyčia greitai sudegė. Netrukus buvo pastatyta laikina - lentinė maldykla, o 1829 metais buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia. 1834 metais ji buvo baigta ir pašventinta Šv. Lauryno Kankinio titulu. Po kurio laiko ji paseno ėmė irti, buvo per maža ir reikalavo kapitalinio remonto. 1894 metais kunigas Matas Juodišius, padedant parapijiečiams, ją perstatė, padidino. Tokia ji tebestovi ir dabar.
Skriaudiečius mokslo pradėjo mokyti daraktorinėje mokykloje, kurios pirmasis daraktorius buvo Vincas Žukauskas. (Beje šventėje dalyvavo ir jo anūkas žymus kultūros darbuotojas, gimęs Skriaudžiuose, Raimundas Yla). Lietuviška veikla Skriaudžiuose pagyvėjo, kai 1906 metais į čia atsikėlė vargonininkas Pranas Puskunigis, kuris subūrė kanklininkų būrelį, vėliau peraugusį į kanklių ansamblį. 1912 metais įkurtoje pradinėje mokykloje, pirmuoju skriaudiečių
mokytoju tapo Vyšniauskas.
Šių laikų Skriaudžiai neatpažįstamai pasikeitę. Juose ir aplinkiniuose kaimuose gimė, augo ir mokslus baigė dabar jau žymūs respublikoje žmonės - tai habilituoti daktarai, Basanavičiaus premijos laureatai Angelė Vyšniauskaitė ir Juozas Kudirka, Papilvio kaime užaugo fizikos mokslų hab. daktaras Sigitas Ališauskas, Skriaudžiuose augo ir mokėsi buvęs vidaus reikalų viceministras, o dabar Kauno apskrities viršininkas Zigmas Kazakevičius. Klaipėdos Universiteto Menų fakulteto dekanas, liaudies muzikos katedros docentas Vytautas Alenskas pomėgį muzikai paveldėjo iš savo tėvo Jurgio ilgamečio Skriaudžių bažnyčios vargonininko ir ilgai vadovavusio Skriaudžių kanklių ansambliui.


Jūs turite būti prisijungęs kad pateikti pastabas šioje svetainėje, prašome prisijungti, arba, jei nesate registruotas spustelėkite čia prisijungti